- kuplumas
- kuplùmas sm. (2) → kuplus 1: Greit pribėgo eglę, garsią savo storumu ir kuplumu rš. Melodija išreiškia berželio ir aukštį, ir kuplumą, ir šakų nusvirimą Sab. Medis išeis į kuplumą S.Dauk. | prk.: Senos apeigos jau žymiai buvo praradusios pirmykštį kuplumą ir prigimtį MTtVI65.
Dictionary of the Lithuanian Language.
